Atlikti tyrimai rodo, kad palaikų kremavimas sparčiai populiarėja visame pasaulyje, įgaudamas nemažą pagreitį ir Lietuvoje. Ir nors pirmaisiais metais kremavimo apimtys Lietuvoje siekė vos 5 proc., šiandien, praėjus beveik dešimtmečiui nuo pirmojo krematoriumo atidarymo, minėtasis rodiklis išaugo iki 20 proc. Manoma, kad ateityje kremavimo apimtys dar labiau augs, kadangi pati sąvoka praranda išskirtinumo ar prabangos etiketę ir tampa ekonomiško, ekologiško, pagarbaus ir mažiau graudulio keliančio atsisveikinimo su velioniu sinonimu.
Laidojimo paslaugos Lietuvoje tampa liberalesnės
Kaip pastebi „Vilniaus laidojimo namai“ Ligamis, nors Lietuvoje žmogaus su karstu laidojimas kapo duobėje vis dar išlieka populiariausiu laidojimo būdu, užsakymų kremuoti kasmet daugėja. Besikeičiančias laidojimo tradicijas lemia ne tik mažesnė laidojimo kaina, bet ir liberalesnis požiūris į laidotuves. Žmonės vis dažniau domisi ne tik pačiu atsisveikinimu, bet ir tuo, kokį poveikį laidojimas turės aplinkai, laisvėja ir religiniai klausimai, metų metus gyvavęs ryšys su griežtomis tradicijomis vis labiau menksta.
Pirmasis krematoriumas Lietuvoje buvo atidarytas 2011 m. Kėdainiuose. „Lietuvos krematoriumas“, teikdamas pagarbaus ritualinio kremavimo paslaugas, per dešimtmetį tapo puikiai žinomas visoje šalyje. Į aukščiausios kokybės paslaugas orientuota bendrovė siekia kremavimą pritaikyti prie individualių artimųjų pageidavimų, atsižvelgiant į jų gyvenimo filosofiją ar religines pažiūras. Suprantant atsisveikinimo su mirusiuoju svarbą, artimiesiems suteikiama galimybė stebėti ir palydėti velionį į paskutinę kelionę, o, tuo atveju, jei neįmanoma fiziškai atvykti į ceremoniją, – stebėti ją nuotoliniu būdu iš bet kurios pasaulio vietos.
Kiek kainuoja kremavimas?
Laidojimo paslaugos yra individualiai priimamas sprendimas, todėl ir galutinė šių paslaugų kaina gali stipriai skirtis. Skaičiuojama, kad vidutiniškai tradicinėms laidotuvėms skiriama apie 1 500 Eur, įskaičiuojant velionio paruošimą, karstą, laikiną paminklą, įkapes, šarvojimą, karsto nuvežimą ir duobės iškasimą. Tiesa, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad galutinę laidojimo kainą koreguoja dekoro sprendimai ir papildomos paslaugos, pvz., vainikai, šarvojimo salės dekoravimas, giesmininkų paslaugos, kapavietė ir pan. Svarbu ir tai, kiek dienų trunka šarvojimas, kiek žmonių bus kviečiama į gedulingus pietus ir pan.
Kremavimas neretai vertinamas ne tik kaip ekologiškesnis ir mažiau skausmo sukeliantis laidojimo būdas, bet ir kaip ekonomiškesnis pasirinkimas, leidžiantis sutaupyti nemenką laidojimo išlaidų dalį. Paprastai galutinę kremavimo kainą lemia dvi pagrindinės sudedamosios dalys: atstumas, kuriuo vežami mirusiojo palaikai, bei pasirinkta urna. Pagarbaus ritualinio kremavimo kaina Lietuvoje siekia apie 400 eurų, į šią sumą įeina dokumentų tvarkymas, kremavimas ir standartinė metalinė kapsulė pelenams. Tiesa, jei užsakoma ne tik kapsulė, bet ir urna pelenams laidoti, kremavimo kaina didės. Priklausomai nuo individualių pageidavimų, urnos gali būti gaminamos iš marmuro, medienos, stiklo ir kitų medžiagų. Standartinės marmurinės / medinės urnos kainuoja apie 150–200 Eur, tačiau jei renkatės išskirtinę urną, pvz., puošiamą gintaru, jos kaina gali siekti ir daugiau nei kelis tūkstančius eurų.
Kadangi Lietuvoje šiuo metu veikia vienintelis krematoriumas, dalis tautiečių, stengdamiesi sutaupyti, artimųjų palaikus nori kremuoti kaimynėje Lenkijoje, Suvalkuose. Ir nors paties kremavimo kaina Lenkijoje yra mažesnė, reikėtų nepamiršti papildomų išlaidų. Visų pirma, velionio palaikai turi būti gabenami užplombuotame karste, o tai pareikalaus bent kelių šimtų eurų, prie viso dar reikėtų pridėti ir nemenkas pačio transportavimo išlaidas.
Ar Lietuvai reikalinga kremavimo paslaugų plėtra?
Šiuo metu AB „K2 LT“, valdanti Lietuvos krematoriumą, turi monopolinę poziciją šalies kremavimo paslaugų rinkoje. Vis dėlto, ekspertai sutinka, kad augant kremavimo paslaugų apimtims, Lietuvoje turėtų veikti bent du krematoriumai. Atsižvelgdama į rinkos pokyčius, „K2 LT“ taip pat planuoja plėtrą ir per ateinančius metus Kėdainiuose ruošiasi pastatyti krematoriumo priestatą bei įrengti dar vieną kremavimo liniją (šiuo metu „Lietuvos krematoriume“ veikia dvi linijos, pirmoji – nuo 2011 m., o antroji – nuo 2016 m.).
Didesnis pajėgumas. 2020 m. pirmąjį pusmetį „Lietuvos krematoriume“ buvo atlikti beveik 4 000 kremavimai, o tai reiškia, kad kremacijų skaičius, palyginti su tuo pačių praėjusių metų laikotarpiu, padidėjo daugiau nei 65 %. Atsižvelgiant į rinkos situaciją ir augantį gyventojų palankumą kremavimo paslaugoms, tikėtina, kad šis skaičius nuosekliai didės. Spėjama, kad augant krematoriumų skaičiui ir atsirandat konkurencinei aplinkai, kremavimo paslaugų kainos turėtų kristi.
Patogesnė logistika. Kol kas vienintelis šalyje veikiantis krematoriumas yra įkurtas centrinėje Lietuvos dalyje – Kėdainiuose. Vis dėlto, praktika rodo, kad logistika šiuo atveju nėra tokia patogi, kaip norėtųsi, pvz., palaikų vežimas iš Klaipėdos į Kėdainius reikalauja gana didelių transportavimo išlaidų. Manoma, kad šalyje atsiradus dar vienam krematoriumui, pvz., įkūrus jį Vakarų Lietuvoje, ne tik didėtų konkurencija, bet ir mažėtų kelionei skirtos išlaidos.
Prisitaikymas prie poreikių. Nors šiuo metu „Lietuvos krematoriumas“ nesusiduria su problemomis dėl eilių, jos gali tapti neišvengiamos augant kremavimo poreikiui. Dar vienas šalyje veikiantis krematoriumas užtikrintų galimybę visuomet laisvai rinktis kremavimo dieną ir laiką.
Kremavimo apimtys užsienyje
AZIJA. Nors pagrindinė kremavimo populiarumo priežastis Azijoje yra religija, daugelyje šalių, pvz., Japonijoje, kremavimas vertinamas ir dėl praktinių priežasčių. Japonijoje keliamas itin svarbus vietos trūkumo klausimas, todėl kremavimas yra suvokiamas kaip brangų žemės plotą tausojantis sprendimas. Kaip rodo NFDA (National Funeral Directors Association) ataskaita, 2018 m. kremavimo apimtys Japonijoje pasiekė stulbinamą 99,97 proc. Panaši situacija stebima ir Kinijoje, kur beveik prieš 30 metų kremavimas buvo pristatytas kaip efektyvus būdas išsaugoti vertingą žemę, skirtą žemės ūkiui. Skaičiuojama, kad šiandien palaikų kremavimas Kinijoje sudaro daugiau nei 56 proc. Tuo metu Indijoje palaikų deginimas yra suvokiamas kaip senovinė religinė praktika. Tiesa, nors ne visi induistai praktikavo kremavimą, vis dėlto deginimas istoriškai tapo skiriamuoju šios religinės bendruomenės bruožu. Šiandien Indijos kremavimo lygis yra vienas aukščiausių pasaulyje ir siekia beveik 75 proc.
EUROPA. Jungtinėje Karalystėje kremavimo paslaugos pradėtos teikti nuo 1902 m. ir šiandien kremavimo lygis čia siekia daugiau nei 75 %. Didelėmis kremavimo apimtimis išsiskiria ir Nyderlandai, kur šiuo metu kremuojama daugiau kaip 65 % palaikų. Tiesa, čia kremuoti palaikai yra laikomi specialiose urnų saugyklose vieną mėnesį, kad artimieji turėtų laiko apsispręsti, ką jie norės daryti su pelenais: palaidoti, išbarstyti, padalinti pelenus į kelias urnas ar pan. Pirmasis kremavimas šalyje buvo atliktas 1914 m. ir nuo to laiko sparčiai auga. Manoma, kad šiam sprendimui įtakos turi ir unikalaus dizaino, rankų darbo urnos, tampančios pagarbiu, išskirtiniu atsisveikinimo su mirusiuoju simboliu. Kremavimo apimtys sparčiai auga ir Prancūzijoje, kur šiuo metu kremuojama beveik trečdalis palaikų. Įdomi situacija stebima Rusijoje, kuri ilgą laiką puoselėjo itin griežtas tradicijas. Pirmieji krematoriumai buvo atidaryti Sankt Peterburge, tačiau jie ilgą laiką neveikė. 1927 m. atidarytas krematoriumas Maskvoje iš esmės pakeitė situaciją ir kremavimo procesas greitai išpopuliarėjo visoje šalyje. Šiandien kremavimo lygis siekia apie 30–40 proc., o kai kuriuose miestuose, pavyzdžiui, Sankt Peterburge, šis rodiklis artimas 70 proc.
JAV. Šiaurės Amerikoje auga dėmesys ekologijos idėjoms, todėl čia populiarėja tiek palaikų kremavimo paslaugos, tiek žaliųjų laidotuvių idėjos. NFDA ataskaita atskleidė spėjimus, kad iki 2035 m. kremavimo lygis JAV turėtų pasiekti beveik 77 proc.
Urnos laidojimas Lietuvoje reikalauja taisyklių išmanymo
Augančios kremavimo apimtys didina susidomėjimą urnomis. Atsisveikinimui su mirusiuoju norėdami suteikti daugiau asmeniškumo, „Vilniaus laidojimo namai“ Ligamis siūlo plačią urnų pasiūlą ir pastebi, kad Lietuvoje populiariausiais išlieka natūralaus akmens ir keramikos dirbiniai. Dažniausiai pasirenkamos smėlio, rudos ar juodos spalvos urnos, puošiamos gamtos motyvais. Tiesa, kad būtų išvengta nesusipratimų, „Vilniaus laidojimo namai“ Ligamis primena, kad mūsų šalyje urnos laidojimas yra reglamentuojamas teisės normų bei įstatymų numatyta tvarka, t. y. laidojimas gali būti atliekamas dviem būdais: urną užkasant laidojimo vietoje (kapinėse) arba urną paliekant kolumbariume. Namuose urną su mirusiojo pelenais galima laikyti iki 3 mėn. Pelenus galima išbarstyti tik specialiuose, kapinėse esančiuose pelenų barstymo laukuose.