Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, tvarumas ir ekologija tampa vis svarbesniu prioritetu. Sąmoningas gyvenimo būdas, mažinant priklausomybę nuo neatsinaujinančių išteklių, ekologijos idėjos neaplenkia ir laidojimo sektoriaus. Vilniaus laidojimo namai „Ligamis“ konsultantai atskleidžia, kad gyventojai tampa vis labiau sąmoningi ir atsižvelgia į galimus neigiamus tradicinio laidojimo faktorius planetai bei ateities kartoms ir vis dažniau renkasi ekologiškesnį laidojimo būdą – kremavimą. Kviečiame daugiau sužinoti, kodėl kremavimo paslaugos taip sparčiai populiarėja ir kaip prisideda prie natūralios gamtos išsaugojimo.
Jei domėjotės tvariu gyvenimu, rūšiavote perdirbtus produktus, rinkotės ekologiškesnes keliones į darbą, norėdami sumažinti išmetamų teršalų kiekį, prasminga, kad toks požiūris jus lydės iki gyvenimo pabaigos ar atsisveikinant su artimu žmogumi ir pasirenkant laidojimo būdą.
Kalbinti specialistai pritaria, kad kremavimas yra labiau tausojantis planetą, ekologiškesnis laidojimo būdas. Kremuoti palaikai dažniausiai yra laidojami ekologiškuose karstuose, urnose, kurios yra gaminamos iš natūralių, aplinkos neteršiančių medžiagų, medienoje nėra chemikalų. Tvarų gyvenimo būdą vertinantys žmonės dažniausiai renkasi biologiškai greičiau suyrančias urnas ar kapsules, iš natūralių medžiagų pagamintus, chemiškai neapdorotus, nelakuotus karstus, neturinčius metalinių rankenų ar papildomų dekoracijų.
Laidojant tradiciniu būdu, karstas žemėje taip pat suyra, bet šis procesas užtrunka ilgesnį laiką. Taip žemėje yra užkasami nemaži kiekiai metalo, švino, plastiko dažų, kitų toksiškų medžiagų. Taip pat, privalu prisiminti, kad žemėje įrantys palaikai teršia gruntinius vandenis, dirvą, tai – ypatingai opi problema, sukelianti didelę žalą. Mirusiojo palaikų kremavimas šiuo atveju yra novatoriškesnis, labiau planetą tausojantis pasirinkimas. Remiantis Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymu, urną su pelenais galima laidoti kapinėse, saugoti kolumbarimuose. Kolumbariumuose esantys palaikai neturiu jokio sąlyčio su žeme ir jos neteršia.
Nors Lietuvoje kremavimo paslaugos yra dar kol kas nauja niša, tačiau, kad žmonių požiūris į tokį laidojimą keičiasi rodo ir „Lietuvos Krematoriumo“ užsakyto tyrimo duomenys. Remiantis apklausos dalyvių atsakymais, net apie 60% žmonių nurodė, kad kremavimas yra priimtinesnis atsisveikinimo su artimuoju būdas bei apie 44% dalyvių akcentuoja ekologiškumo aspektą ir svarstytų apie žemėje lengvai suyrančias urnas, kapsules ar iš natūralių medžiagų pagamintus karstus.
Kai kuriose užsienio šalyse pasiteisinusi praktika – tai ekologiškos miško kapinės. Jose galima laidoti tik nebalzamuotus kūnus, aprengtus natūralių audinių drabužiais arba visiškai suyrančiose urnose, kapasulėse. Tokiose miško kapinėse nestatomi paminklai, kapavietės žymimos paprasta akmenine lenta, akmenuku arba pasodintu medžiu, daug priežiūros nereikalaujančiu gėlių krūmu. Pravartu žinoti, kad medžiai yra ne tik galingas gyvybės simbolis ir gyvas paminklas, bet ir neutralizuoja anglies dvideginio išmetimą. Įrodyta, kad pasodintas medis per dvejus metus visiškai kompensuoja kremavimo poveikį gamtai.
Norėdami jau šiandien gyventi ekologiškiau, bei sveikesnį ir švaresnį rytojų padėti kurti ateities kartoms, Vilniaus laidojimo namai „Ligamis“ nuolatos ieško būdų, kaip užtikrinti tvarų visų laidojimo namų procesų ir paslaugų teikimo įgyvendinimą. Todėl visuose mūsų pastatuose yra naudojama atsinaujinanti energetika, naudojame energiją taupantį ir efektyvų LED apšvietimą bei ypatingai didelį dėmesį skiriame darbuotojų sąmoningumo didinimui elektros energijos taupymo klausimais, dalinamės savo teigiamomis patirtimis su partneriais, artimaisiais ir visuomene.
Vien per 2022 metus pasirinkę naudoti žalią energiją, sutaupėme 5527 kg CO2 (anglies dioksido) emisijos ir taip savo tvariu požiūriu bei veiksmais prisidėjome prie aplinkosaugos, švaresnės ateities kūrimo. Šis sutaupytas kiekis prilygsta net 8 kelionėms automobiliu iš Vilniaus į Lisaboną! Džiaugiamės, kad savo darbais galime prisidėti prie švaresnės ateities.