Kaip padėti vaikui išgyventi artimojo mirtį
Gedi ir vaikai. Nors ir gali būti sudėtingiau padėti vaikams įveikti šias liūdnas emocijas, kai patys sielvartaujate dėl artimo žmogaus mirties, tačiau labai svarbu yra skirti pakankamai laiko vaikui suvokti susiklosčiusią situaciją, pažinti savo emocijas, informuoti, kokios būsenos ir nuotaikos jį gali lydėti ateityje. Dalinamės keliais svarbiais Vilniaus laidojimo namai „Ligamis“ kalbintų ekspertų patarimais, kaip kalbėti su vaikais apie mirtį ir padėti jiems lengviau išgyventi gedulą.
Kaip vaikams paaiškinti kas yra mirtis
Su vaiku kalbant apie mirtį, svarbu yra būti švelniam, bet sąžiningam ir atviram. Specialistai pataria kuo mažiau naudoti vaizdinę kalbą, nes tokie eufemizmai, kaip – „jis iškeliavo į dangų“, „užmigo amžinu miegu“ ir kiti vaizdingi posakiai – gali būti vaiko klaidingai suprasti, kelti jam baimę ir nerimą. Aiškinant vaikui mirties sampratą, nėra būtina atskleisti visų faktų, kurie gali išgąsdinti jį. Pritaikykite savo žodžius ir išsireiškimus jų amžiui suprantama kalba bei stebėkite vaiko emocijas.
Mažesni vaikai gali nesuvokti mirties fakto, tačiau jie vis vien jaučia slogias aplinkinių nuotaikas, liūdesį ir stresą. Naudinga yra paskatinti vaiką užduoti jam rūpimus klausimus – taip aiškiau suvoksite, kokia informacija jam yra aktuali.
Taip pat, patartina atvirai su vaiku pasidalinti ir savo jausmais. Svarbu suprasti, kad suaugusiųjų niūrios nuotaikos, užgniaužtos emocijos, kurių vaikas negali perprasti, taip pat, jam gali kelti baimę, todėl būkite atviri ir išsamiai paaiškinkite, kodėl taip jaučiatės. Per daug nesujaudinkite dėl „teisingų atsakymų“, vaikui svarbus yra jūsų palaikymas, emocinis ryšys ir racionalus situacijos suvokimas. Rodykite vaikui švelnias emocijas, apkabinkite ir leiskite žinoti, kad esant bet kokioms aplinkybėms ar turint klausimų, vaikas nevaržomai gali kreiptis į jus.
Ar vaikai turėtų dalyvauti laidotuvėse?
Turėtų ar ne – vieno teisingo atsakymo nėra. Tai priklauso nuo šeimos požiūrio ir susiklosčiusių aplinkybių. Jautresniems vaikams gali būti sunku išbūti šarvojimo salės aplinkoje tarp skausmingai netektį išgyvenančių artimųjų. Tačiau gali būti ir taip, kad vaikas jausis atstumtas, jei laidotuvėse nedalyvaus. Tad, vaiko dalyvavimas laidotuvėse yra labai individuali situacija. Kalbėkitės su vaiku, paaiškinkite jam apie mirties sampratą ir padėkite pačiam suvokti – nori jis ar ne dalyvauti laidotuvėse.
Jei vaikas nusprendė, kad nori dalyvauti laidotuvėse, galite jam paaiškinti, kad tai bus atsisveikinimas su mirusiu seneliu, močiute, teta ar kitu brangiu asmeniu, pagerbimo menu prisiminsite šviesiausias jo gyvenimo akimirkas ir nuveiktus darbus. Taip pat, labai svarbu neversti vaiko nieko daryti, ko jis nenori, kaip pavyzdžiui, eiti prie atviro mirusiojo karsto, dalyvauti mišiose. Pareikšti pagarbą mirusiajam ir sielvartaujantiems artimiesiems gali pakakti ir vos kelių ar keliolikos minučių, kad gedulas ir laidotuvės vaikui netaptų traumuojančia patirtimi.
Jei vaikas laidotuvėse nedalyvauja, galite jam pasiūlyti kitaip išreikšti savo emocijas ir jaustis įtrauktam į atsisveikinimą su artimuoju, pavyzdžiui, nupiešti paveikslėlį, atspindintį jo jausmus, prisiminimus. Taip pat, galite skirti laiko ir kartu pasidalinti prisiminimais apie velionį.
Kaip padėti vaikams išgyventi netektį po laidotuvių
Laidotuvės nėra sielvarto pabaiga, tai tik gedinčio žmogaus gijimo proceso dalis. Netekęs ypatingai artimo žmogaus, kaip pavyzdžiui, mamos ar tėčio, liūdnų emocijų ir sielvarto paveiktas vaikas gali būti ilgą laiką.
Visiškai yra normalu, kad kurį laiką sielvartaujantis vaikas elgsis kitaip: jis gali vėl pradėti šlapintis į lovą, čiulpti nykštį, sapnuoti košmarus ar prašyti jį įtikinti, kad jūs nemirsite ir jo nepaliksite. Paprastai, vaikams yra labai sunku išbūti su savo jausmais, tad šioje situacijoje svarbus yra suaugusiojo palaikymas, supratimas, pagalba ir buvimas šalia. Labai svarbu, kad suaugusieji nesistengtų mirties ir sielvarto išstumti iš savo kasdienybės, laikyti šių aplinkybių tabu. Geriausia yra kalbėti su vaiku apie savo emocijas, prisiminimus – tai padės vaikui lengviau susidoroti su skaudžia patirtimi.
Keli patarimai suaugusiems:
Nepalikite vaiko vieno ir neužsisklęskite savo sielvarte. Su vaiku būtina kalbėtis, paaiškinti kas atsitiko ir kodėl jis dabar jaučia tam tikras emocijas, neišvežkite vaiko tiesiog kuriam laikui pas senelius ar kitus artimuosius.
Kalbėkitės apie praeitį. Paskatinkite vaiką pasidalinti prisiminimais apie mirusįjį: ką jie kartu veikdavo, kokias tradicijas puoselėjo, kur mėgdavo lankytis (kavinės, žaidimų aikštelės, kinas, bibliotekos ir pan.), kas jį prajuokindavo, ką jaučia dabar tam žmogui. Lygiai taip pat savo prisiminimais pasidalinkite ir jūs.
Leiskite išlieti jausmus. Negniaužkite vaiko emocijų, neraminkite, kad neverktų – atvirkščiai, leiskite jam atvirai išreikšti savo liūdesį, išsiverkti, išgedėti. Neslėpkite ir savo emocijų bei ašarų nuo vaiko, atvirai darykite tai kartu ir parodykite, kad liūdėti yra normalu.
Leiskite vaikui „žaisti laidotuves“. Būtent per žaidimą vaikas aiškiausiai gali išreikšti savo emocijas. Žaidimas jam gali padėti išgyventi sunkiausius jausmus ir susitaikyti su mirtimi. Nenustebkite, jei vaikas smėlyje užkas lėles, kitus žaislus, gali pradėti verkti ar pykti.
Sekite pasakas. Kartu su vaiku skaitykite istorijas, pasakas apie mirtį. Pravartu pasidalinti ir savo vaikystės patirtimis, kokias netektis teko išgyventi, kaip tada jautėtės jūs ir kas jums padėjo.
O kad netektį būtų lengviau išgyventi visus su laidojimu susijusius rūpesčius kviečiame patikėti Vilniaus laidojimo namai „Ligamis“ laidotuvių organizatoriams. Teikiame visas laidojimo paslaugas: nuo mirusiojo palaikų pervežimas, dokumentų tvarkymas, kremavimas, šarvojimo salės nuoma ir paruošimas, karstai, urnos ir kitos reikalingiausios paslaugos pagarbiam atsisveikinimui su mirusiu jums svarbiu asmeniu.
