Sielvarto (gedėjimo) etapai. Kaip suprasti savo jausmus

Sielvartas yra natūralus ir normalus žmogaus atsakas į netektį. Tai emocinio prisitaikymo procesas, turintis kelis skirtingus ciklus, kurie padeda protui, kūnui ir mintims išgyventi mylimo žmogaus, artimojo, gyvūno netektį, įveikti krizes praradus darbą ar namus. Nors kiekvienas žmogus sielvartą išgyvena skirtingai, tačiau mokslininkai yra pastebėję, kad galima išskirti 5 pagrindines gedėjimo fazes. Gebėjimas atpažinti šiuos etapus tiek savyje, tiek kituose gali padėti lengviau suprasti jausmus ir įveikti netekties skausmą.

Kokios yra 5 pagrindinės gedėjimo stadijos – su skaitytojais dalinasi Vilniaus laidojimo namai „Ligamis“ kalbinti ekspertai.

5 sielvarto etapai

Pirmą kartą 5 etapų sielvarto teoriją 1969 metais savo knygoje „On Death and Dying“ (liet. „Apie mirtį ir mirimą“) aprašė psichiatrė Elizabeth Kübler-Ross. Tokias išvadas psichiatrė padarė, remdamasi savo ilgamete darbo patirtimi su nepagydoma depresija sergančiais asmenimis.

Elizabeth Kübler-Ross 5 sielvarto etapai:

• Neigimas
• Pyktis
• Derybos
• Depresija
• Priėmimas (susitaikymas)

Apžvelkime kiekvieną etapą išsamiau.

1 ETAPAS: Neigimas

Neigimas yra sielvarto laikotarpis, kurio metu žmogus atsisako priimti realybę. Neigimas skiriasi nuo nesupratimo. Tai savotiškas gynybos mechanizmas, padedantis apsisaugoti nuo slegiančių sunkumų, šoko. Neigimas gedėjimo metu gali būti netgi naudingas, nes suteikia laiko suprasti esamą informaciją, ją apdoroti bei įsisavinti.

Neigimo pavyzdžiai:

• Atsisakymas pripažinti mirtį.
• Atsisakymas kalbėti apie artimojo mirtį.
• Teigimas, kad praradimas yra neteisingas arba sakoma, kad naujienų šaltinis yra nepatikimas.

2 ETAPAS: Pyktis

Labai dažnu atveju, kai žmogus supranta gautą informaciją ir priima mirties faktą, jis pajunta pyktį. Pyktis yra įprastas emocinis atsakas, nukreiptas į save, šeimos narius, gydytojus, Dievą ar net patį mirusįjį. Nors artimiesiems gedinčiojo pyktis gali būti žeidžiantis, tačiau reikėtų jį suprasti, nes tai yra natūralus sielvarto išgyvenimo etapas.

Pykčio pavyzdžiai:

• Kaltinti artimuosius dėl prastos priežiūros ar paramos stokos.
• Pykčio jausmas Dievui ar kitoms dvasinėms galioms.
• Pykti ant savęs, kaltinti save, kad laiku nepadėjo mirusiam.
• Nuotaikų kaita, kantrybės stoka.

3 ETAPAS: Derybos

Įprastai, sielvartaudami žmonės jaučiasi beviltiški, priblokšti, sunku kontroliuoti save. Šiuo metu kamuoja tokie klausimai, kaip: „Kas būtų, jei ..?“, „Jei tik …“. Taip nutinka, nes prarandame veiksmo ir emocijų kontrolę, todėl dažnu atveju derybos gali būti neracionalios.

Sielvarto derybų stadijoje žmogus derasi pats su savimi, bando ieškoti kompromisų, stengiasi sudaryti susitarimus su pačiu savimi, Dievu ar kitomis dvasinėmis galiomis.

Derybų pavyzdžiai:

• „Jei būčiau ją/jį anksčiau paskatinęs kreiptis į gydytoją, ji/jis būtų gyvas…“
• „Jei daugiau laiko būčiau buvęs šalia, būčiau pastebėjęs, kad kažkas negerai…“
• „Dieve, jei sugrąžinsi ją/jį, pažadu, kad daugiau niekada nemeluosiu…“
• Ir kitos panašios frazės.

4 ETAPAS: Depresija

Depresija yra liūdesio, beviltiškumo jausmas. Nors ankstyvos sielvarto stadijos padeda apsaugoti mus nuo emocinio skausmo, patiriamo dėl netekties, deja, bet depresija gedintįjį tarsi panardina į „apatijos liūną“.

Depresijos simptomai:

• Nuolatinis liūdesys.
• Prarastas susidomėjimas patikusia veikla, laisvalaikio užsiėmimais.
• Sutrikęs miegas, miego pokyčiai.
• Reikšmingi svorio pokyčiai.
• Energijos trūkumas.
• Neramumo jausmas.
• Sumažėjusi koncentracija.
• Asmuo jaučiasi bevertis, dėl visko kaltina save. 

5 ETAPAS: Priėmimas

Priėmimas yra laikomas penktuoju ir paskutiniu Kübler-Ross sielvarto teorijos etapu, apibūdinančiu laikotarpį, kai galiausiai susitaikome su netektimi. Išgyvendami šią priėmimo fazę, nebeneigiame savo sielvarto ir su juo kovojame. Šiuo laikotarpiu stengiamės savo energiją sutelkti į teigiamus prisiminimus apie mirusį mylimą žmogų, išsaugoti jo prisiminimą ir kurti planus, kaip judėti, savo gyvenimą kurti toliau.

Kaip elgtis atpažinus sielvarto simptomus

Dauguma gedinčiųjų atsiriboja nuo savo šeimos, draugų, jaučiasi vieniši, nors to ir nepripažįsta. Dažnai ir pats asmuo tampa pasyvesnis, šaltesnis ar net agresyvesnis jį supantiems žmonėms, vengia ar net atsisako susitikti, kalbėti apie savo patirtis.

Svarbu prisiminti, kad sielvarto procesas kiekvienam yra skirtingas. Atpažinti ir išmokti susidoroti su sielvartu yra labai svarbu jūsų fizinei bei psichinei sveikatai.

Kas gali padėti:

• Susikurkite Jums malonią kasdieninę rutiną: sveika mityba, mankštos, aiškus miego grafiko laikymasis gali padėti sutelkti dėmesį į veiksmus, kuriuos galite pats kontroliuoti.
• Prisiminkite teigiamas, jus džiuginančias akimirkas iš savo mylimo žmogaus gyvenimo.
• Jam galimai patikusiu būdu pagerbkite jo prisiminimą: sukvieskite artimuosius draugus smagiai vakarienei, kurioje dalinsitės teigiamais prisiminimais, nuotykiais ir pan., padarykite jo nuotraukų albumą ar net memorialą, jei buvo kūrėjas – surenkite jo darbų parodą, koncertą, knygų pristatymą ir pan.
• Užsiimkite veikla, kuri teiktų jums džiaugsmo: sportas, šokiai, tapyba, maisto gamyba, susitikimai su draugais ir kiti užsiėmimai.
• Skaitykite knygas, psichologinę literatūrą.

Bet kokiu atveju prisiminkite, kad išgyvenant gedulą, intensyviai pasireiškiančios neigiamos emocijos, tokios kaip, pyktis, baimė, apatija, liūdesys yra visiškai normali jūsų ar sielvartaujančio reakcija ir jas išjausti yra būtina. Tai gijimas. Visą tai yra normali gedėjimo praktika.

Vilniaus laidojimo namai „Ligamis“ teikiamos visos profesionalios laidojimo paslaugos: mirimo dokumentų tvarkymas, kremavimas, šarvojimo salės nuoma, dekoravimas, transportas, mirusiojo palaikų pergabenimas, taip pat, patogiai galite įsigyti urnas, karstus, drabužius ir kitus reikalingus daiktus bei paslaugas orioms laidotuvėms. Mūsų laidotuvių organizatoriai mielai perims iš jūsų visus rūpesčius, kad galėtumėte daugiau laiko skirti artimo žmogaus pagerbimui.