Laidotuvės šiais laikais. Kaip modernėja laidojimo tradicijos?

Kokios bus laidotuvės, dažniausiai, imame galvoti atsidūrę mirties akivaizdoje. Jeigu jūsų paklaustume, ar kada susimąstėte, kaip atrodys jūsų laidotuvės, tikriausiai atsakymas būtų, kaip ir daugumos – ne. Atsidūrę tokioje situacijoje, remiamės patirtimis įgytomis iš šarvojimo salės per kitų žmonių laidotuves. Tačiau keičiantis laikams, kinta ir laidojimo tradicijos. Laidotuvės modernėja, o gedulo spalva nebėra tik juoda. „Vilniaus laidojimo namai“ Ligamis koordinatorė neigia populiarius mitus ir pasakoja kokios laidojimo tradicijos yra mūsų dienomis.

• 1 MITAS: Gedulo spalva – tik juoda

Savo apranga ir išvaizda parodome pagarbą velioniui ir jo artimiesiems. Kiekviena šalis turi savo gedulo spalvą: Lietuvoje yra įprasta rengtis juodai, o, pavyzdžiui, Japonijoje gedulo spalva yra balta, kai kuriose Afrikos šalyse laidojimas asocijuojasi su raudona spalva. Kaip sako „Vilniaus laidojimo namai“ Ligamis laidojimo planą sudaranti koordinatorė, keičiantis laikams, keičiasi ir laidojimo aprangos etiketas, jis tampa paprastesnis, juk svarbu ne drabužis, o jūsų nuoširdus dėmesys ir rūpestis gedinčiam žmogui. Drabužius galite rinktis tamsiai violetinės, mėlynos, pilkos, rudos spalvos. Jeigu mirusiojo pagerbimas vyksta jūsų darbo metu, niekam nenusižengsite atvykę su smart casual stiliaus drabužiais. Nebūtina juodai rengti ir vaikų. Svarbiausia nesirinkti ryškių spalvų, drabužių su dėmesį blaškančiomis detalėmis.

• 2 MITAS: Ilgos laidotuvės parodo daugiau pagarbos

Šiandien atsisveikinimas gali trukti ir vos kelias valandas. Trumpos laidotuvės dažnai pasirenkamos, kai yra organizuojamas mirusiojo palaikų pervežimas iš užsienio, šioje situacijoje viską sklandžiai užtikrinti padeda išankstinis laidojimo planas. Ir ne tik. Laidotuvės – skausminga gyvenimo patirtis, todėl žmonės stengiasi, kad šis procesas būtų mažiau slegiantis. Ilgų, kelias dienas trunkančių laidotuvių tradicija yra labiau įprasta vyresnės kartos atstovams, šiuolaikinė visuomenė vis rečiau renkasi tokį atsisveikinimą. Trumpas išlydėjimas dažnu atveju sukelia mažiau streso, bet tai tikrai nereiškia, kad taip atsisveikindami su mirusiuoju jam parodote mažiau pagarbos.

• 3 MITAS: Gedulinga muzika yra būtina

Kuomet yra sudaromas išankstinis laidojimo planas, dažnai susiduriame su klausimu: kokią muziką rinktis per laidotuves? Senesniais laikais buvo įprasta į laidotuves kviesti giedotojas, o fone skambanti gedulinga muzika. Šiandien šios tradicijos slopsta, atsisveikinimas su brangiu žmogumi tampa vis asmeniškesnis, tad ir muziką dažnai renkamasi nebūtinai gedulingą, o švelnią, ramią. Taip pat, populiarėja atmosferą palaikyti, skambant velionio mėgta muzika, dažnai tai kelia malonias emocijas ir prisiminimus. Galima pasikviesti saksofonininką, grojančius arfa, fortepionu ar kitais muzikos instrumentais.

• 4 MITAS: Kremavimas prieštarauja vertybėms

Dar vienas gajus mitas, kad kremavimas yra nekrikščioniška. Iš tiesų tai labai estetiškas būdas atsisveikinti su mirusiuoju. Paprotys laidoti mirusiuosius ugnyje senovės Lietuvoje gyvavo iki XIII amžiaus, vėliau kremavimas buvo oficialiai įteisintas 1932 metais. Palaikų kremavimui bažnyčia neprieštarauja nuo 1962 metų, tik nepritaria urnos laikymui namuose. Urnas galima užkasti žemėje atskirai arba įdėjus į karstą. Taip pat, galima naudotis kolumbariumo paslauga.

• 5 MITAS: Laidotuvių planuotojo paslaugos yra brangios

Pagrindinė laidotuvių planuotojo pareiga yra padėti, konsultuoti klientą, išspręsti su laidotuvėmis susijusius rūpesčius ir sklandžiai koordinuoti visą procesą. Kuomet yra sudaromas išankstinis laidojimo planas, jame preliminariai yra numatomos visos galimos išlaidos, kiek galėtų kainuoti šarvojimo paslaugos, karstai, urnos, kryžiai, drabužiai, salės nuoma ir dekoracijos, vaišės svečiams ir visos kitos su laidotuvėmis susijusios paslaugos. Klientas gali pats kontroliuoti ir koreguoti biudžetą. Laidotuvių planuotojas pasirūpina visais darbais, taip leisdamas artimiesiems skirti daugiau laiko ir rimties į paskutinę kelionę išlydimam mirusiajam.