Laidojimo paslaugos pandemijos akivaizdoje: kas pasikeitė?

Laidojimo paslaugos po pandemijos pasikeitė. Iki viską apvertusio aukštyn kojomis viruso išplitimo, daugelį metų turėjome įprastas, nusistovėjusias laidojimo tradicijas. Ateidavome į laidojimo namus pagerbti velionio, išreikšti užuojautos jo gedintiems. Dalyvaudavome pamaldose ir susirinkdavome paskutiniam atsisveikinimui kapinėse. Deja, įvedus apribojimus, net ir artimieji ne visada turėjo galimybę ištarti paskutinį žodį savo mylimam žmogui, turėjome ieškoti naujų būdų išreikšti sielvartą. Laidojimo paslaugas teikiantys laidojimo namai turėjo prisitaikyti prie naujų sąlygų.

„Vilniaus laidojimo namai“ Ligamis siūlo apžvelgti šiuos pokyčius, kurie, greičiausiai, bus ilgalaikiai.

Pandemija ir virtualios laidotuvės

Laidotuvės egzistuoja tam, kad galėtumėte išjausti sielvartą. Visi ritualai yra skirti mūsų pačių skausmui sumažinti, sulaukti užuojautos, kartu išbūti nelaimės akimirkoje. Tačiau kaip tai padaryti, kai įvesti apribojimai ir susirinkti neįmanoma? Virtualios laidotuvės tapo išeitimi.

Virtualios laidotuvės kėlė įvairius iššūkius. Juk iki šiol tokia ypatinga ceremonija nevykdavo per nuotolį. Galėjo atrodyti, kad virtualios laidotuvės yra beasmenės, net šventvagiškos. Juk niekas negali pakeisti apkabinimo, tiesioginio ryšio su žmogumi, tačiau įsitikinome, kad ir virtualios paslaugos gali būti tikros ir turėti daug įvairių skirtingų elementų, kurių galime tikėtis iš tradicinių laidotuvių. Technologijos suteikia galimybę net ir nuotoliu išklausyti kunigo kalbą, matyti artimuosius, girdėti muziką. Daugelis išmoko laidotuvių metu pasipuošti, apsirengti atitinkamai. Taip įpratome prie vaizdinio ryšio, kad ekspertų teigimu, virtualios laidotuvės gali išlikti ir ateityje, juk tai puikus būdas susisiekti su tolimais giminaičiais ir atkurti bendrybės jausmą, kurį galėjome prarasti ne tik dėl pandemijos, bet ir dėl, pavyzdžiui, emigracijos.

Atgijo seniai pamiršti laidotuvių elementai

Pandemijos metu netektis išgyvenę žmones susidūrė su dilema: kaip išreikšti užuojautą? Kaip netekties valandą paguosti artimuosius ir giminaičius? Pandemijos apribojimai buvo proga prisiminti seniai užmirštus gedulo elementus: užuojautos raštelius, pranešimus. Galų gale, net nuoširdus skambutis reiškia labai daug skausmą išgyvenusiam žmogui. Atgijo paprotys siųsti gėles, kurios visais laikais buvo vertinamos kaip geriausias būdas išreikšti jausmus. Subtili gėlių puokštė ar net vienas žiedas kartais gali pasakyti kur kas daugiau nei tūkstantis žodžių.

Nors kai kurie žmonės pasigedo tradicinių laidotuvių, tačiau kiti įvertino mažų laidotuvių privalumus. Juk tai intymesnis ir asmeniškesnis atsisveikinimo būdas. Kai kurie klientai džiaugėsi, kad patyrė mažiau socialinio spaudimo. Tikėtina, kad mažos laidotuvės ir toliau populiarės ir bus dažnesnis pasirinkimas, kai norima išlaikyti santūrumą.

Dvigubas sielvartas

Pandemijos metu gydytojai ir slaugytojai dirbo priešakinėse linijose siekdami išsaugoti kiekvieną gyvybę, o laidotuvių organizatoriai buvo nematoma, tačiau labai svarbi grandinės dalis. „Vilniaus laidojimo namai“ Ligamis užtikrino, kad net ir sunkiausiomis akimirkomis, kai buvo įvesti griežčiausi apribojimai, laidojimų darbuotojai stengėsi dirbti taip, kad kiekviena šeima, netekusi artimųjų, turėtų galimybę vienaip ar kitaip atsisveikinti su brangiausiais žmonėmis. „Mūsų nedomino statistika – mes galvojome apie kiekvieną atvejį, apie kiekvieną šeimą, kuri susidūrė su netektimi“ – tvirtina mūsų laidojimo namų darbuotojai. Juk laidojimo namų darbuotojų darbas yra ne tik paruošti mirusįjį, bet ir kalbėtis su kiekviena sielvartaujančia šeima, kuri dažnu atveju negalėjo net deramai atsisveikinti su artimuoju. Dažnai tekdavo susidurti su dvigubu sielvartu, kai žmonėms tekdavo gedėti dar ir dėl to, jog nepavyko būti šalia mirties akimirką, paskutinį kartą pamatyti mylimojo veido, neištarti lemtingų žodžių. „Ne tik sielvartas, bet pyktis ir nusivylimas lydėdavo gedinčias šeimas“ – patvirtina „Vilniaus laidojimų namų“ Ligamis darbuotojai. Pandemija išmokė naujų gyvenimo pamokų, padėjo įgyti naujų psichologijos žinių.

Kremavimas tapo dažnesniu pasirinkimu

Pandemija paskatino kremavimo populiarumą. Indijoje pandemijos piko metu krematoriumuose trūkdavo vietos, jie veikdavo ištisą parą, o darbuotojai plušėdavo be pertraukų. Induizme kremavimas tradiciškai yra svarbiausia laidotuvių apeigų dalis, nes induistai tiki, kad kūnas turi būti sunaikintas, kad siela atsiskirtų. Indijos sostinėje Delyje laidojimo paslaugų darbuotojai turėjo kurti laikinas laužavietes parkuose, kad galėtų atlikti kremavimą. Buvo pranešama, kad miesto parkuose iškirsti medžiai buvo panaudoti malkoms. Šeimos turėjo laukti valandų valandas, kol galėdavo kremuoti savo artimuosius. Kremavimas tapo dažnesnis pasirinkimas ne tik Indijoje, bet ir išsivysčiusiose šalyse. Valstybėms įvedus apribojimus, kremavimas tapo gera išeitimi, nes tai greitesnis laidojimo būdas. Taip pat pandemijos pradžioje baimė dėl viruso plitimo paskatino dažniau rinktis kremavimą vietoj tradicinio laidojimo. Kremavimas suteikia daugiau lankstumo. Pavyzdžiui, JAV šeimos nusprendė saugoti savo mylimųjų palaikus iki tol, kol įprastos laidotuvės taps saugios. Be praktinių privalumų, kremavimas suteikia galimybę pelenus išbarstyti keliose skirtingose vietose. Juk šiais laikais daugelis žmonių negyvena vienoje vietoje, todėl tai suteikia galimybę turėti „po dalelę“ mylimo žmogaus. Lietuvoje urnos su pelenais gali būti laikomos tik kolumbariumuose. Nors klientai kartais išreiškia prašymą pelenus išbarstyti jūroje, ar kitoje mirusiajam brangioje vietoje, bet, deja, ne visi šie pasiūlymai gali būti lengvai įgyvendinti. Pastebima, kad vis daugiau jaunų žmonių renkasi kremavimą. Galbūt tai susiję ne tik su pandemija, bet ir su religinių įsitikinimų ir tradicijų perversmu.

Išankstinis laidojimo planas – išeitis planuojantiems

Kai kuriems pandemija buvo priežastis pradėti sunkius pokalbius su mylimais žmonėmis apie tai, kaip norime būti palaidoti. Kasdieniniai pranešimai apie mirčių statistiką, gal net mirtys artimoje aplinkoje privertė išdrįsti kalbėti šia sunkia tema. Daugelis tų, kurie mirė nuo viruso, neturėjo galimybių pasirinkti, kaip jie norėtų būti palaidoti ir sielvartaujančioms šeimoms teko prisiimti šią emocinę naštą ir finansinę atsakomybę. Negalime pasirinkti, kada ir kaip mes mirsime, bet galime palengvinti savo šeimai naštą, kuri tenka, jei neapgalvojame mūsų pačių laidotuvių. Artimieji nelaimės atveju būna taip susikoncentravę į laidotuvių planavimą, jog neturi progos tinkamai gedėti. O jei tai staigios ir netikėtos laidotuvės? Išeitis – išankstinis laidojimo planas. Galite iš anksto pradėti nagrinėti galimybes ir susitarti dėl tokių laidotuvių, kurios atitinka jūsų norus ir pageidavimus. Nepriklausomai nu to, kokias laidotuves pasirinksite: ar tai būtų tradicinis laidojimas, ar kremavimas – jūs galite suplanuoti visas detales ir jau dabar pasiruošti mokėjimo planą, kad būtumėte ramūs ir dovanoti saugumą ir ramybę savo šeimai.

Netekus artimojo Užsakyti skambutį