Laidojimo paslaugos ir tvarumas: ar suderinama?
Stengiamės saugoti savo planetą: rūšiuojame, renkamės netaršius automobilius, keičiame pirkimo įpročius, mažiname plastiko sunaudojimą, o kaip laidojimo paslaugos? Ar jos gali būti tvarios? Beveik kiekvienas žmogaus gyvenimo aspektas turi poveikį aplinkai. Mirtis – ne išimtis. Su mirtimi susiję susitarimai, laidojimo papročiai susiformavo per daugelį amžių. Religiniai laidojimo simboliai: kryžiai, antkapiai, karstai tapo tokie įprasti, kad be jų neįsivaizduojame laidotuvių. Visi šie elementai, socialiniai pokyčiai ir žmonių skaičiaus augimas lėmė, kad laidojimas tapo žalingas aplinkai. Poveikis aplinkai tik didės, nes pasaulyje miršta vis daugiau žmonių, o plotų kapinėms vis mažėja. Apskaičiuota, kad iki 2040 metų pasaulyje teks palaidoti apie 80 mln. žmonių, o 2060 metais šis skaičius išaugs iki 102 mln. Tai tampa rimtu iššūkiu, nes ištekliai, naudojami laidojimui, yra riboti. „Vilniaus laidojimo namai“ Ligamis domisi tvaresnių laidotuvių alternatyvomis.
Kremavimas ar tradicinis laidojimas: kas tvariau?
Vis dažniau pasigirsta kalbų apie tai, kad laidojimas turėtų kuo mažiau veikti aplinką. Kapinės ir prastai įrengti krematoriumai gali tapti teršalų šaltiniais, išskiriančiais šiltnamio efektą sukeliančias dujas ir sunkiųjų metalų nuosėdas. „Vilniaus laidojimo namai“ Ligamis taip pat galvoja apie mūsų planetą ir siūlo įvairias laidojimo paslaugas: ne tik tradicinį laidojimą, bet taip pat ir kremavimą tik patikimuose krematoriumuose.
Nuolat vyksta diskusijos, apie tai, kuris laidojimo būdas yra tvaresnis: tradicinis laidojimas ar kremavimas? Atlikti tyrimai parodė, kad abu laidojimo būdai nėra visiškai tvarūs ir daro vienokią ar kitokią žalą aplinkai. Tačiau ilgalaikio poveikio tyrimai atskleidė, kad kremavimas yra 10 proc. tvaresnis už tradicinį laidojimą. Kapaviečių priežiūra: laistymas, šienavimas, naudojami herbicidai kenkia aplinkai. Kita svarbi problema: balzamavimo skystis. Jis taip pat gali padaryti daug žalos, nes cheminės medžiagos, esančios balzamavimo skystyje, patenka į dirvą ir dirvožemį, o tai reiškia, kad gali patekti ir į mūsų geriamąjį vandenį. Todėl nuolat ieškoma tvaresnių balzamavimo skysčio alternatyvų. Siūloma naudoti ekologišką balzamavimą, kuriam naudojami eteriniai aliejai. Tiesa, jų efektyvumas nėra visiškai ištirtas.
Kita vertus, kremavimo metu išsiskiria kenksmingos dujos, tokios kaip gyvsidabrio ir anglies dvideginis. Tiesa, naudojamos technologinės naujovės, pavyzdžiui, gyvsidabrio filtravimo sistema padeda kremavimo pramonei sumažinti anglies dvideginio išmetimą ir padaro kremavimą tvaresniu. Lyginant tradicinį laidojimą su kremavimu, reikia nepamiršti, kad ir tradiciniai karstai nėra ekologiški. Skaičiuojama, kad karstams kasmet pagaminti reikia apie 1,6 mln. hektarų miško. Jų gamybai sunaudojama daug išteklių. Štai kodėl „Vilniaus laidojimo namai“ Ligamis kremavimui siūlo ir ekologiškus karstus iš kartono. Karstų gamybai naudojamas lakas, kurioje sudėtyje esančios toksiškos cheminės medžiagos kremavimo metu gali išskirti ir patekti į aplinką. Dėl aplinkosauginės priežasties pasaulyje, ypač JAV, populiarėja karstų nuoma – karstų nuomą siūlome ir mūsų laidojimo namuose. Tokiu būdu laidojimo paslaugos išplečiamos ir leidžia ne tik sutaupyti pinigų, bet tausoti medieną. Mirusiojo kūnas šarvojamas įprastame karste, o palaikai kremuojami ekologiškame.
Kaip padaryti laidotuves tvaresnėmis?
Tvarumas – tai poveikio aplinkai trumpinys. Daugelis pasaulio valstybių stengiasi tausoti savo išteklius, kad ir ateities kartos galėtų naudotis mūsų Žemės turtais. Tai liečia daugelį gyvenimo sričių, tarp jų ir laidojimą. Tiesa, dėl kultūrinių, religinių papročių ir įsitikinimų tradicinis laidojimas vis dar yra populiarus, tačiau pamažu auga ir susidomėjimas alternatyvomis, kurios gali būti pigesnės, turėti mažesnį poveikį aplinkai, ir net gali būti derinamos su tradicinėmis vertybėmis ir socialinėmis normomis.
Yra daug būdų, kaip padaryti laidotuves tvaresnėmis. Karstai gali būti paprastesni, galima rinktis tvarų karstą be metalinių rankenų ar kitų priedų. Mirusiojo drabužiai gali būti pagaminti iš biologiškai skaidomų medžiagų: medvilnės, vilnos. Idealu, jei drabužiai būtų paties mirusiojo: jam brangūs ir svarbūs. Tai dar vienas būdas suteikti laidotuvėms gilesnę prasmę ir būti tvaresniais. Nepamiškime, kad dažnai laidojimui skirti drabužiai būna iš poliesterio, kuris nėra biologiškai skaidus.
Tvarumo principas gali būti pritaikytas ir kalbant apie gėles. Rinkitės tik tas gėles, kurios ypatingai brangios ir primena jūsų artimąjį. Stenkitės naudoti tik vietines gėles. Gėlių pakavimui ir paruošimui nenaudokite plastiko ir kitų neirstančių medžiagų, atsisakykite sudėtingų puokščių konstrukcijų. Vis populiarėja paprotys vietoj tradicinių gėlių paaukoti pinigų, pavyzdžiui, labdaros organizacijoms.
„Žaliasis laidojimas“ – populiarėjantis laidojimo būdas
Pasaulyje nuolat ieškoma naujų laidojimo alternatyvų. Tinkamai tvarkomos kapinės verčiamos žaliaisiais plotais ir prisideda prie oro valymo. Tokios vietos gali būti ramios, skirtos apmąstymas apie artimuosius, pabuvimui gamtoje. Visame pasaulyje pamažu kapinės tampa daugiafunkcėmis erdvėmis. Jos tarnauja kaip poilsio vieta, kur galima pasivaikščioti, važinėtis dviračiu. Tai gali būti erdvė, kurioje įsikūręs skulptūrų parkas ir kavinės. Laidojimo vietos suprojektuotos taip, kad jos vizualiai būtų nepastebimos (vejoje būtų mažos atminimo plokštelės vietoj milžiniškų antkapių).
Galima rinktis iš biologiškai suyrančią urną. Urnos gali būti naudojamos medžio sodinukui, kuris įprasmintų jūsų artimojo atminimą ir tausotų žemę.
Žinoma, kad ilgus amžius vyravę kultūriniai ir religiniai įsitikinimai ir toliau diktuos tradicines laidojimo praktikas. Tačiau socialinis atsakingumas, noras išsaugoti savo planetą ateities kartoms privers daryti tam tikrus pokyčius. Gali būti, kad pavyks rasti sprendimus, kurie ne tik neprieštaraus religiniams įsitikinimams, bet ir padės saugoti gamtą, o taip pat tokios alternatyvos taps prieinamos didesnei daliai žmonių.
