Laidojimas ir vaikai: ar vaikams reikia dalyvauti laidotuvėse?

Netekties atveju ant mūsų pečių krenta daug rūpesčių: turime išsirinkti laidojimo namus, pagalvoti, kokios laidojimo paslaugos bus reikalingos. Apgalvoti, kaip pranešti žinią artimiesiems ir giminaičiams. O taip pat praradę mylimą žmogų dažnai jaučiamės bejėgiai ir prislėgti, norime vieni išgyventi sielvartą. Tačiau jei turite vaikų, tokiu sunkiu momentu jiems reikalingas ypatingas dėmesys. Jiems reikia jūsų paramos ir palaikymo. Priklausomai nuo vaiko amžiaus, jo brandos, reakcija į artimo žmogaus netektį gali būti labai skirtinga, tačiau vaikai turi žinoti, kas nutiko. Juk mirtis ir laidotuvės yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis. Dažnai tėvai vengia apie tai kalbėti, nes nežino, kaip paaiškinti, kas yra mirtis, kas yra laidotuvės, kremavimo paslaugos. Tėvai nenori vaikų vestis į laidotuves, manydami, kad tai juos traumuos. O kaip yra iš tikrųjų? „Vilniaus laidojimo namai“ Ligamis aiškinasi, kaip kalbėtis su vaikais apie mirtį ir, ar vaikams reikia dalyvauti laidotuvėse.

Vaikai laidotuvėse: kaip jiems padėti?

Kai vyksta laidotuvių planavimas ir pasirenkamos laidojimo paslaugos, iškyla daug klausimų. Turime gerai apgalvoti visas smulkmenas, susijusias su laidotuvėmis. Turime daryti daug pasirinkimų, pavyzdžiui, ar vaikai turi dalyvauti ceremonijose? Jeigu jums atrodo, kad vaikas turi dalyvauti laidotuvėse, tuomet tėvai ar globėjai turi pasirūpinti, kad vienas iš šeimos narių, draugas ar laidojimų namų personalo darbuotojas galėtų pasirūpinti vaiku. Toks žmogus turėtų būti pasirengęs visą laiką skirti jūsų vaikui ir atsakyti į visus jo klausimus. Jei vaikas niekada nedalyvavo laidotuvėse, jis turi žinoti, kas jo laukia. Apibūdinkite viską. Papasakokite apie tai, kas yra karstai, kryžiai. Paaiškinkite, kodėl mirusysis šarvojamas atvirame karste, kodėl nešamos gėlės ir giedamos giesmės. Vaikas turi žinoti, kad teks dalyvauti ir pamaldose. Paaiškinkite, kad kai kurie žmonės per laidotuves gali verkti, nes ilgisi mylimo žmogaus, o kiti gali šypsotis ar net juoktis, prisimindami mirusįjį. Vaikai dažnai negali suprasti, kas yra kremavimas, todėl paaiškinkite. Galite sakyti: „kremavimas vyksta vietoje, vadinama krematoriumu. Ten naudojamas karštis, kuris paverčia kūną į pelenus. Šie pelenai dedami dėžes, kurios vadinamos urnomis. Urnos padedamos į specialias vietas arba užkasomas į žemę“. Būkite kantrūs aiškindami. Galbūt jūsų vaikas ne iki galo viską supras, tačiau jokiu būdu nevenkite apie tai kalbėti.

Laidotuvių metu neverskite vaikų nieko daryti, net jeigu jums atrodo, kad „tokios tradicijos“ ir vaikai turi daryti tam tikrus dalykus. Niekada nesakykite: „tu turi taip padaryti“. Jeigu vaikas nenori dalyvauti laidotuvėse, neverskite jaustis dėl to kaltu. Karstai, urnos ar kryžiai gali vaikus gąsdinti, todėl jei vaikas nenori eiti į laidotuvių ceremoniją, neverskite to daryti.

Kaip apie mirtį kalbėti su skirtingo amžiaus vaikais?

Mirtis yra visur: vaikai mato negyvus vabzdžius, skaito apie mirtį, mato animacinius filmukus, kuriuose miršta jų mylimi herojai. O gal jau net jūsų vaikui teko atsisveikinti su mylimu augintiniu ir pajauti netekties skausmą. Galbūt jums atrodo, kad vaikai nesupranta, kas vyksta arba jiems tai nerūpi. Tačiau iš tiesų jie supranta daugiau nei jums atrodo. Visgi psichologai sutinka, kad apie mirtį su vaiku turi būti kalbama atsižvelgiant į vaiko amžių ir jo raidą. „Vilniaus laidojimo namai“ Ligamis pataria, kaip kalbėti apie mirtį su skirtingo amžiaus vaikais.

  • Kūdikiai ir vaikai iki 3 metų

Nenuvertinkite kūdikių ir mažylių gebėjimo išgyventi netektį. Nors jie dar negali suprasti visko, kas dedasi, tačiau gali jausti liūdesį, kuris sklinda iš tėvų ir aplinkinių žmonių. Taip pat jie gali jaustis sutrikdyti, jei šalia nėra žmogaus, su kuriuo jie buvo pratę leisti laiką. Padėkite vaikams susitvarkyti su stresu – suteikite saugumo jausmą. Dažniau priglauskite ir apkabinkite vaikus. Jie turi jausti saugūs ir ramūs.

  • 3-7 metų vaikai

Tokio amžiaus vaikams gali būti sunku atskirti tikrovę nuo fantazijų ir suprasti, kas yra mirtis. Nekalbėkite vaikams, kad artimasis „dingo“, „miega“ ar „pasiklydo“. Tai klaidina vaiką ir kelia baimę. Jeigu vaikui pasakysite, kad jam brangus žmogus „išėjo“, jis gali pasijausti apleistas, atstumtas ir nemylimas. Taip pat tokio amžiaus vaikai gali jaustis dėl to kalti. Jei tvirtinsite, kad mylimas žmogus „miega“, vaikutis gali pradėti bijoti miegoti. Būkite nuoširdūs, kalbėkite paprastai, vartokite jam suprantamus žodžius. Nesakykite, kad dabar „mirusysis yra geresnėje vietoje“, nes tai gali klaidinti ir gąsdinti. Paaiškinkite, kad kai žmogus miršta, tai reiškia, kad jis nebevaikšto, negali žaisti, ir jų daugiau niekada nepamatysime. Apimti sielvarto maži vaikai gali ir neverkti, nes jie iki galo negali suvokti mirties sampratos.

  • 7-12 metų vaikai

Šio amžiaus vaikai geriau supranta abstrakčias sąvokas. Jie geriau žino, kaip kūnas funkcionuoja, todėl galėsite atsakyti į konkrečius klausimus. Vaikai gali jaustis pažeidžiami, todėl skirkite jiems daugiau dėmesio. Kalbėkite, suteikite galimybę išgyventi juos užvaldžiusius jausmus.

  • Paaugliai

Paaugliai trokšta būti nepriklausomi, todėl yra linkę sielvartą išgyventi viduje, nerodyti aplinkiniams savo jausmų. Jie tarsi siekia parodyti, kad yra suaugę ir gali kontroliuoti savo jausmus. Nors tokio amžiaus vaikai labiau linkę kalbėti apie savo jausmus su bendraamžiais, tačiau nesijauskite atstumti. Stenkitės parodyti, kad esate visuomet šalia ir pasiryžę išklausyti. O jei sielvartaujantis paauglys jums atsivers, būkite kantrūs, dėmesingi ir išklausykite nepertraukdami.

Svarbiausia: saugumas

Gedinčiam vaikui reikia informacijos, kuri būtų aiški ir suprantama. Jiems reikia žinojimo, kad jie yra saugūs ir mylimi. Taip pat reikia žinojimo, kad gali atvirai reikšti savo jausmus. Vaikai turi matyti ir jūsų liūdesį ir ašaras. Nebandykite apsimesti, kad viskas gerai, kad „esate tvirtas“. Liūdėkite ir leiskite vaikui liūdėti taip, kaip jis nori. Jeigu jums atrodo, kad vaikas būtinai turi dalyvauti laidotuvėse, pasirūpinkite, kad jam būtų saugu, ramu ir šalia būtų patikimas žmogus. „Vilniaus laidojimo namai“ Ligamis patvirtina, kad patys tėvai turi nuspręsti, ar leisti vaikams dalyvauti ceremonijose, tačiau jei vaikas dalyvauti nenori, gerbkite tokį jo sprendimą. Laidojimo namų darbuotojai visada yra pasiryžę padėti ir patarti, jeigu tėvams kyla sunkumų, klausimų.