Kremuotų palaikų laidojimas Lietuvoje, arba kodėl negalime pelenų išbarstyti jūroje?

Lietuvoje sparčiai populiarėjančios kremavimo paslaugos vis dar kelia nemažai klausimų. Užsienyje matomi pavyzdžiai, kai mirusiojo pelenai yra išbarstomi pavėjui į jūrą arba urna yra užkasama nuosavo namo kieme, Lietuvoje yra draudžiami įstatymų. Vis dėlto, kremavimas išlieka patrauklia laidojimo alternatyva, vertinama dėl savo ekologiškumo ir praktiškumo. Tai pigesnis, mažiau graudulio keliantis, pagarbus ir ekonomiškas atsisveikinimas su mirusiuoju, išlaikantis tradicinį sakralumą. Urną galima laidoti kapavietėje arba laikyti kolumbariume, taip pat velionio pelenus galima išbarstyti specialiai tam skirtuose laukuose.

Kokie reglamentai galioja Lietuvoje?

Vieningo susitarimo dėl palaikų kremavimo pasaulyje nėra. Lietuvoje galiojantys reglamentai ir žmonių palaikų laidojimo įstatymas apibrėžia, kad kremuoti palaikai gali būti suberiami tiesiai į krematoriumo kapsulę, taip pat jie gali būti laikomi specialioje urnoje su kapsule arba be jos. Urną su pelenais galima užkasti kapinėse, saugoti kolumbariumo nišoje arba kitoje tam skirtoje vietoje. Pelenų išbarstymas galimas tik specialiai tam skirtose vietose. Svarbu pabrėžti tai, kad urnos laikymas namuose, priešingai nei daugelyje kitų valstybių, yra leidžiamas tik laikinai, – ne ilgiau 3 mėnesių.

Urnos laidojimas kapinėse

Urnos laidojimas kapinėse yra vienas tradiciškiausių sprendimų, leidžiantis išlaikyti tradicinį sakralumą ir turėti kapavietę, kurią būtų galima aplankyti, prižiūrėti ir prisiminti velionį. Lyginant su karsto laidojimu, urnos užkasimas į žemę yra gerokai paprastesnis procesas, kadangi urnai nereikia didelės kapo duobės (tai reiškia ir mažesnes išlaidas duobkasiams), o laidojimas gali būti atliekamas bet kada, nepriklausomai nuo to, kada paskutinį kartą vyko laidotuvės, t. y. nereikia laukti teisės aktuose nustatyto 25 metų laikotarpio. Kapavietėje gali būti užkasama tiek urnų, kiek telpa, todėl tai tampa itin praktišku sprendimu, ypač tuomet, jei pirmosios urnos yra užkasamos giliau. Kadangi visų artimųjų kapas gali būti vienoje vietoje, jo priežiūra ir lankymas tampa paprastesnis, greitesnis ir pigesnis.

Urnos laidojimui kapinėse privaloma turėti leidimą. Jei velioniui skiriama nauja kapavietė, leidimas yra išduodamas mirusiojo giminaičiams ar kitam laidojimą organizuojančiam asmeniui, kuris pateikia rašytinį prašymą ir velionio mirties liudijimą. Jei urnos laidojimui pasirenkama šeimos kapavietė, reikalingas tą kapavietę prižiūrinčio asmens prašymas ir / arba rašytinis sutikimas.

Urnos laikymas kolumbariume

Urnos laikymas kolumbariume yra sąlyginai naujas ir mažiau tradicinis sprendimas Lietuvoje, siejamas su estetika, minimalizmu ir šiuolaikiškumu. Tiesa, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad į vieną kolumbariumo nišą telpa ribotas skaičius urnų, pvz., jei perkama išskirtinio dizaino gaminį, į vieną nišą gali tilpti vos viena ar kelios urnos, todėl finansiškai šis sprendimas gali būti brangesnis, lyginant su urnų laidojimu kapinėse. Skiriasi ir kolumbariumuose esančių vietų kainos, kurios gali siekti nuo 400–500 iki 900–1 000 eurų. Svarbu nepamiršti, kad už kolumbariumo nišos priežiūrą bus atsakingas asmuo, kurio prašymu bus išduotas leidimas laidoti ir skirta kolumbariumo niša.

Pelenų barstymas

Lietuvoje galiojantys įstatymai numato, kad kremuotus pelenus galima barstyti tik tam skirtuose laukuose, esančiuose kapinėse arba kitose Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytose vietose, nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų bei viešosios tvarkos. Įstatymai draudžia pelenus barstyti jūroje ar kitose nereglamentuotose erdvėse, pelenų negalima užkasti miške ar asmeniui priklausančioje privačioje teritorijoje, pvz., sode. Už tokius veiksmus gresia administracinė atsakomybė.

Velionio palaikų laidojimas pelenų išbarstymo laukuose yra laikomas legaliu laidojimo būdu, jis yra registruojamas kapinių registracijos žurnaluose. Pasirinkus šį sprendimą būtina pateikti velionio mirties liudijimą, užpildyti prašymą ir suderinti laiką, kada bus atliekama minėtoji procedūra. Vis dėlto, būtina atkreipti dėmesį, kad išbarsčius pelenus laukuose, nestatomi jokie atminimo ženklai, todėl daugelis lietuvių pasigenda sakralios vietos, kurioje būtų galima uždegti žvakutę ir pasimelsti.

Bažnyčios požiūris

Nepaisant laisvėjančių laidojimo tradicijų, Bažnyčia pelenų barstymą griežtai smerkia. Toks sprendimas laikomas palaikų išniekinimu, kadangi žmogaus kūnas „yra šventovė“, kurią reikia atitinkamai gerbti. Bažnyčia numato, kad kremuoti palaikai turi būti laidojami kapinėse ar kitoje pašventintoje vietoje. Kunigas gali atsisakyti laidoti žmogų, jei sužino, kad jo pelenai bus išbarstomi pavėjui.

Urnos laikymas namuose ir išvežimas į užsienį

Urna su mirusiojo pelenais gali būti saugoma namuose iki 3 mėnesių. Ilgesnis urnos laikymas namuose yra draudžiamas Lietuvos įstatymų. Jei urną su mirusiojo palaikais norite išvežti į kitą šalį, jums bus reikalingas mirties liudijimas ir kremavimo sertifiktas, versti į tos šalies, į kurią gabenama urna, kalbą. Pastaba: avia linijos gali turėti ir kitokių reikalavimų urnos transportavimui, prieš vykstant pasitikslinkite, susisiekite su avia linijų įmone. .

„Vilniaus laidojimo namai“ Ligamis – visos kremavimo paslaugos ir plati urnų pasiūla

„Vilniaus laidojimo namai“ Ligamis, atsižvelgdami į artimųjų pageidavimą ir (arba) velionio valią, organizuoja mirusiojo palaikų kremavimo paslaugas ir siūlo rinktis iš plataus urnų asortimento. Mes suprantame, kad kremavimo tradicijos Lietuvoje yra dar gana jaunos, todėl jums gali kilti daugybė klausimų. Esame tam, kad galėtumėte suteikti išsamias konsultacijas ir pasiūlyti jums iki smulkmenų apgalvotus sprendimus, apimančius dokumentų, reikalingų kremavimui atlikti, paruošimą, kremavimo procedūrų tvarkymą, urnų pasirinkimą ir laidotuvių organizavimą. Suprantame, kad atsisveikinimas su mirusiuoju yra meile ir pagarba pagrįstas momentas, todėl siūlome plačią akmeninių, keramikinių, metalinių ir medinių urnų pasiūlą, rankų darbo vienetinius gaminius ir autorinius dirbinius, kurie suteiks dar daugiau asmeniškumo.