Kaip kažkada rašė E.M. Remarque‘as – gėlės pridengia viską, netgi kapus. Be gėlių neįsivaizduojame laidotuvių, jos neatsiejama jų dalis. Nesvarbu, ar gedime prie karsto, ar susirinkti į pagerbimo ceremoniją prie urnos – gėlės lydi mus visur. Tačiau kartais galime suabejoti, kokias gėles tinka neštis į laidotuves. Ekspertai primena, kad pirmiausia gėlės turi papasakoti apie jūsų ir mirusiojo santykį. Štai keli patarimai, padėsiantys išsirinkti gėles.
Gėlės turi ypatingą reikšmę mirties akivaizdoje. Gėlėmis mes galime išreikšti viską, apie ką skaudu kalbėti, taip pat sukurti paskutinį gražų prisiminimą apie artimąjį, kurio netekome. Tyrimais nustatyta, kad gėlės sumažina nerimą ir suteikia džiugesio. Tačiau kaip rodo istoriniai faktai, anksčiau gėlės buvo skirtos užmaskuoti irstančio kūno kvapą. Todėl kartais net visas karstas būdavo uždengiamas gėlėmis, kad tik gedintieji galėtų ilgiau ištverti prie mirusiojo. 1874 metais JAV prezidentas Andrew Johnson‘as nebuvo balzamuotos ir jo kūnas skleidė tokį nemalonų kvapą, jog teko uždaryti velionio karstą ir supilti ant jo kalną gėlių, kad šių aromatas užmaskuotų kvapą ir būtų įmanoma ištverti pamaldas. Dabar dėl to galime nesirūpinti, nes palaikų paruošimas išsprendė šią problemą ir daugiau dėmesio skirti kitiems laidotuvių elementams, pavyzdžiui, gėlėms. Gėlių spalvos turi specifines reikšmes, ypač religijoje. Tarkim, violetinė yra atgailos ir karališkumo simbolis, balta – šviesos, žalia – gamtos ir augimo. Tam tikros gėlių rūšys žmonijos istorijoje tapo neatsiejamos nuo laidotuvių.
Įsidėmėkite, kad kai kurie tikėjimai kitaip žiūri į gėles laidotuvėse. Gėlės niekada nenešamos į žydų laidotuves. Raudonos gėlės netinka budistų laidotuvėms. Musulmonų religijoje gėlės nešamos atsižvelgiant į šeimos prašymą. Galvodami apie gėles, kartais vis dar susimąstome, ar verta į mirusiojo pagerbimą nešti vainiką. Vainikas buvo populiarus senovės Graikijoje. Jis buvo laikomas tęstinumo, amžinojo gyvenimo simboliu. Dažniausiai buvo pagamintas iš amžinai žaliuojančių augalų. Tuo tarpu ankstyvosios krikščionybės laikais laidotuvių vainikas išreiškė amžinai gyvenančios sielos pergalę prieš mirtį. „Vilniaus laidojimo namai“ Ligamis pataria, kad vainiką verta nešti tik tuomet, kai to prašo artimieji, kadangi šiais laikais, vis populiarėjant kremavimui, dideli vainikai prie urnos gali atrodyti gremėzdiškai. Vis dėlto skoninga gėlių kompozicija suteikia grožio bet kokio tipo laidotuvėms. Jeigu turite dvejonių dėl gėlių, visada galite kreiptis į šeimą ir artimuosius pasiteirauti, kokios gėlės yra tinkamos – kai kada šeima jau iš anksto pateikia šią informaciją.
Gėlės gali parodyti, kiek daug jums reiškė mirusysis. Atspindėti jo asmenybę ir viską, ką jis šiam pasauliui davė. Skirkite laiko ir pagalvokite apie žmogų, kurio netekote. Ar jis buvo linksmas, gyvenimo džiaugsmu trykštantis optimistas? Tuomet galbūt tiktų rožės. Gal jis buvo uždaras, santūrus žmogus, kuris į viską gyvenime žiūrėjo rimtai? Tuomet tinka nešti elegantiškas lelijas ar karališkas orchidėjas.