Laidojimo įpročiai Lietuvoje iš esmės keičiasi. Kaip pastebi „Vilniaus laidojimo namai“ Ligamis, bene didžiausias skirtumas, matomas visoje Europoje, yra gerokai sutrumpėjęs laidotuvių laikas. Anksčiau beveik savaitę trukę atsisveikinimo su mirusiuoju ritualai ir didelę žmonių grupę suburiančios laidotuvės šiandien tampa gerokai kuklesnės ir paprastesnės, neretai sutilpdamos į vieną pusdienį. Laidojimas apima trijų žingsnių schemą: vieną dieną žmogus mirė, kitą dieną jis yra šarvojamas ir trečią – laidojamas. Bene didžiausią įtaką tam turi nuolatos spartėjantis žmonių gyvenimo tempas, – žmonės negali ilgesniam laikui atitrūkti nuo darbų, o velionio laidojimo rūpesčius vis dažniau perima profesionalūs laidotuvių planuotojai.
Šarvojimo salės užsakomos neilgiau nei dienai
3 dienas besitęsiančios šarvojimo tradicijos, Lietuvoje gyvavusios šimtmečiais, šiandien sutelpa vos į kelias valandas. Laidojimo namų darbuotojai teigia, kad reta šeima šarvojimo salę nuomoja ilgiau nei vienai dienai. Paprastai atsisveikinimas su mirusiuoju prasideda ryte ir jau tos pačios dienos popietėje yra rengiamos laidotuvės. Tiesa, ritualinių paslaugų teikėjai pastebi, kad šarvojimo salės nuomojamos ilgesniam laikui tuomet, kai laidotuves organizuoja tradicijas puoselėjantys vyresni žmonės arba laidoti artimieji yra vežami į atokesnius rajonus, reikalaujančius kiek sudėtingesnio laidojimo procedūrų derinimo.
Giedotojus keičia rami foninė muzika
Dar prieš kelias dešimtis metų giedojimas buvo neatsiejama atsisveikinimo su mirusiuoju dalis. Vien įžangos giesmės trukdavo apie valandą. Šiandien minėtoji tradicija sparčiai nyksta. Daugelis jaunų žmonių graudžias giesmes laiko archajišku ir nepriimtinu sprendimu. Vietoje giedotojų kur kas dažniau pasirenkama rami foninė muzika arba muzika, kuri patiko velioniui. Neretai muzikos fone yra įjungiamas projektorius, kuriame rodomos akimirkos iš mirusiojo gyvenimo, pačiam atsisveikinimui suteikiant dar daugiau asmeniškumo. Iš kitos pusės, tradicijas puoselėjantys vyresnieji vis dar mano, kad giedojimas padeda pakelti netekties skausmą, – klausydamas giesmių žmogus nurimsta, susikoncentruoja į tekstą, randa atsakymus į jam rūpimus klausimus.
Į gedulingus pietus kviečiami tik patys artimiausi
Gedulingi pietūs tampa vis kuklesni, greitesni, o į juos susirenka tik patys artimiausi žmonės. Kaip pastebi laidojimo namų organizatoriai, net ir atsisveikinti su velioniu atvyksta vis mažiau žmonių, ypač tuomet, jei šarvojimas ar laidotuvės vyksta kiek atokiau nuo didžiųjų miestų. Gana dažnai artimieji kviečiami pasivaišinti maistu atskirame šalia šarvojimo salės esančiame kambarėlyje. Tapo gana įprasta užsisakyti vieno kąsnio sumuštinukus, neorganizuojant didesnių pietų už šarvojimo salės ribų. Kartais pietūs organizuojami pačių žmonių namuose, užsakant atvežtinį maistą.
Kokį vaidmenį atlieka kaina?
Visais laikais laidotuvių kaina buvo aktualus klausimas. Anksčiau iki trijų parų trukęs šarvojimas dabar yra retenybė, o tai reiškia ir gerokai sumažėjusias laidotuvių išlaidas. Vis dėlto, būtų neteisinga kalbėti apie mažesnę artimųjų pagarbą ar sakralumą. Matomus pokyčius lemia daugelis išorinių aspektų, tarp kurių ir spartesnis gyvenimo tempas, ir besikeičiantis požiūris į mirtį bei nuolatos stiprėjantys ekologiškumo standartai.
Laidojimo kaina mažėja ne tik dėl trumpesnės šarvojimo salės nuomos trukmės, bet ir dėl ilgą laiką gyvavusios pompastikos vengimo. Laidotuvėms vis rečiau pasirenkami brangūs, išskirtiniai karstai, palaikai kur kas dažniau kremuojami, vengiama pirkti didelius vainikus, atsisakoma ir brangių dekoracijų. Kitaip sakant, atsisveikinimo ceremonijos tampa gerokai asmeniškesnės, tačiau išlaikančios visą reikalingą pagarbą ir sakralumą. Kaip pastebi „Vilniaus laidojimo namai“ Ligamis, apsisprendimą, kaip laidoti velionį, dažniausiai lemia ne kaina, o dėmesys kokybei. Vis rečiau galvojama apie tai, ką pasakys kiti, todėl laidojimas tampa asmenišku ir individualiu sprendimu.
Kokios mados vyrauja užsienyje?
Trumpesnis gedulas ir asmeniškesnės laidotuvės yra užsienyje susiformavusios tradicijos, pamažu keičiančios ir lietuvių laidojimo įpročius. Daugelyje JAV ir Europos šalių laidotuvės tampa išskirtinai asmenišku renginiu, kurį lydi muzikiniai ritmai, audio / video sprendimai ar net organizuojami vakarėliai su fejerverkais. Iš kitos pusės, daug dėmesio skiriama ir ekologijos idėjoms, auga dėmesys palaikų kremavimui ir „žaliosioms“ laidotuvėms. Su artimaisiais siekiama atsisveikinti neformalioje aplinkoje, kad išsiskyrimas būtų kiek įmanoma mažiau dramatiškas. Į mirtį stengiamasi žiūrėti kaip į natūralų gyvenimo etapą, todėl vengiama didelio graudulio ir raudų. Daugiausia dėmesio skiriama velionio pomėgiams, pagal tai parenkamos urnos ir šarvojimo salių dekoracijos. Beje, urnos gali būti įvairių spalvų, vertinami ir itin ryškūs sprendimai. Vis dažniau suasmeninamos ir pačios kapavietės. Kalbant apie karstus, užsienyje kur kas dažniau orientuojamasi į paprastumą ir natūralumą. Karstui neretai naudojamas neapdirbtas medis, vytelės. Ir nors tradicijos nepasikeičia per naktį, spėjama, kad užsienyje vyraujančios mados greitu metu taps ir lietuvių mentaliteto dalimi.
Laidojimo paslaugos prisitaiko prie gedinčiųjų norų
Laidojimas – skausmo ir nevilties kupinas etapas, kurį kiekvienas išgyvename skirtingai. Jei ilgus metus gyvavusios tradicijos nesuteikdavo didesnių pasirinkimo galimybių, šiandien atsisveikinimas su mirusiuoju tapo kur kas asmeniškesnis, perteiktas per mūsų individualią suvokimo prizmę. „Vilniaus laidojimo namai“ Ligamis nuolatos ieško optimalių sprendimų, leidžiančių įgyvendinti artimųjų valią. Suprasdami, kad laidojimo įpročiai keičiasi ir kiekvienas turime teisę gedėti taip, kaip norime, laidojimo namai padeda organizuoti jaukias, šiltas ir pagarbias laidotuves, siekdami maksimaliai sumažinti jūsų rūpesčių bagažą. Jei turėtumėte bet kokių klausimų ar norėtumėte pasitarti dėl vieno ar kito sprendimo galimybių, susisiekite su mumis jums patogiausiu būdu.