Kapinės: nuo senųjų papročių iki šiuolaikinių laidojimo būdų

Per daugelį metų, nuo žmonijos atsiradimo pradžios, keitėsi ne tik laidojimo paslaugos, bet ir kapinės, kurios yra vienas geriausiai išsilaikiusių istorijos šaltinių. Antkapiai gali atskleisti daug informacijos apie tai, kokias vertybes mūsų protėviai išpažino, kuo tikėjo, kokios žmonių savybės buvo vertinamos. „Vilniaus laidojimo namai“ Ligamis atkreipia dėmesį, kad nusprendę pasivaikščioti po senąsias kapines, galime daug sužinoti apie praeities įvykius, socialinius reiškinius, meną. Pažinti savo šeimos istoriją.

Pirmieji kapai – nusikaltėliams

Mūsų protėviai savo artimuosius laidojo kitaip nei tai darome mes. Kai kurie artimuosius palikdavo olose, kiti – medžiuose ar kalnuose. Senovės tautos kūnus degindavo arba palikdavo jūroje. Visi šie laidojimo būdai iš šiandieninės perspektyvos gali pasirodyti mažų mažiausiai keisti. Manoma, kad maždaug prieš 120 tūkst. metų pirmieji žinomi kapai buvo skirti nusikaltėliams, kuriems nereikėdavo jokių pagerbimo apeigų. Toks laidojimo būdas pasirodė praktiškesnis. Žemėje palaidotas kūnas buvo apsaugotas nuo stichijų ir nuo per greito irimo. Todėl ši praktika prigijo. Dažnai mirusiuosius palaidodavo su įvairiais asmeniniais daiktais, mat tikėta, kad jų prireiks pomirtiniame gyvenime.

Nuo katakombų Romoje iki mugių kapinėse

Bendrosios kapinės atsirado Šiaurės Afrikoje ir Vakarų Azijoje prieš 10-15 tūkst. metų. Pavyzdžiui, etruskai statė plačius nekropolius, Romoje požeminėse katakombose buvo laikomos kremavimo urnos ir palaikai. Žodį „kapinės“ (kuris reiškia „miegamojo kambarys“) pirmą kartą pavartojo senovės graikai.

Viduriniais amžiais krikščionių bažnyčių šventoriuose vykdavo mugės, renginiai, ūkininkai kapinėse ganydavo gyvulius. Buvo tikima, kad nuo kapinių žolės karvės pienas būna saldesnis. O vėliau, jau Viktorijos laikais, žmonės mėgdavo praleisti popietę kapinėse, rengti susitikimus. Kapinės atrodė kaip parkai, nes buvo suprojektuoti pagal miesto parkų modelį.

Kodėl buvo svarbūs kryžiai ir skulptūros?

Neįsivaizduojame kapinių be paminklų. Ankstyvuoju krikščionybės periodu tik labai turtingi žmonės turėjo paminklus, dauguma kapų buvo bevardžiai. Įspūdingi paminklai buvo statuso ženklas: todėl kiekvienas norėjo kuo originalesnių, didesnių paminklų. Jei pasivaikščiosime po šio amžiaus kapines, pamatysime skulptūras: marmurinius raudančius angelus, miegančių vaikų statulėles ant antkapių. Iki dvidešimtojo amžiaus antkapiai buvo naudojami ir kaip karstai. Visuomet buvo svarbi ir paminklų simbolika. Pavyzdžiui, ankstyvieji krikščionys inkarą naudojo kaip užslėptą kryžiaus simbolį. Angelai, žvakės, gėlės – visi šie simboliai taip pat vertinti. Atkreipkite dėmesį į senųjų kapinių kryžius: jie yra skirtingi. Pavyzdžiui, agonijos kryžiai turi smailėjančius galus ir simbolizuoja prie medinio kryžiaus prikaltą Jėzų Kristų. Kryžius su nukryžiuotu Jėzumi labai populiarus Lietuvoje, jis simbolizuoja jo auką. Graikiškasis kryžius yra vienodo ilgio žiūrint tiek horizontaliai, tiek vertikaliai, ir yra tapęs Raudonojo kryžiaus simboliu.

Šiandien renkamės paprastumą

Nuo dvidešimtajame amžiaus paminklai tapo vienodesni. Dažniau pradėtas naudoti juodasis granitas. Požiūris į mirtį pasikeitė, kaip ir pakito kapinių funkcija. Žinomiausiose kapinėse netrūksta turistų, jose vyksta ekskursijos, tačiau niekas jose nesugalvotų surengti fotosesiją ar koncertą. Pasauliniai karai pakeitė požiūrį į laidojimą, šiandien nebeteikiame tokios didelės reikšmės paminklams, nebestatome milžiniškų monumentų, nebepopuliarūs milžiniški kryžiai. Kapinės darosi paprastesnės. Žmonės renkasi mažai priežiūros reikalaujančius kapų sprendimus.

Kaip organizuojamos laidotuvės šiandien?

Aplinkosauginiai klausimai aktualūs ir kalbant apie laidojimą. Sparčiai populiarėja kremavimo paslaugos. Įvertinus ilgalaikį poveikį, tyrimas parodė, kad įprastas laidojimas turi 10 proc. didelį poveikį aplinkai nei kremavimas. Didesnė tarša atsiranda dėl kapinių priežiūros, taip pat kapinės užima didesnius žemės plotus. Dirvožemį teršia balzamavimo skystis. Jame esančios cheminės medžiagos patenka į ir į vandenį. Visgi tradiciniai laidojimo būdai išlieka populiarūs, todėl „Vilniaus laidojimo namai“ Ligamis, atsižvelgdamas į individualius norus, pageidavimus ir religinius įsitikinimus, gali pasiūlyti platų paslaugų pasirinkimą, kuris užtikrina, kad su jūsų artimuoju bus atsisveikinta prideramai.

Netekus artimojo Užsakyti skambutį