Kaip ekologiškesnis laidojimas prisideda prie švaresnės planetos?
Ekologiškesnės ir tvarios laidojimo praktikos tampa vis aktualesnės – jos atspindi didėjantį visuomenės sąmoningumą dėl aplinkosaugos bei švaresnės planetos išsaugojimo ateities kartoms. Tradiciniai laidojimo būdai dažnai yra susiję su gausesniu papildomų išteklių naudojimu ir neigiamu poveikiu aplinkai, todėl pastebima, kad vis daugiau žmonių renkasi ekologiškesnes alternatyvas. Kaip keičiasi atsisveikinimo su mirusiaisiais kultūra ir kokios naujos tendencijos populiarėja mūsų šalyje – aptaria Vilniaus Laidojimo Namai atstovai.
Ekologiškesnių laidojimo būdų poreikis ir tendencijos
Jungtinėse Amerikos Valstijose kasmet tradiciniam laidojimui yra sunaudojama daugiau kaip 16 mln. litrų balzamavimo skysčio, taip pat, daugiau kaip 566 tūkst. kubinių metrų medienos ir 1,6 mln. tonų armuoto betono. Šios medžiagos, prasiskverbdamos į dirvožemį bei gruntinius vandenis, daro neigiamą poveikį natūraliai gamtai bei prisideda prie aplinkos taršos. Sužinoję tokią statistiką, vis daugiau amerikiečių ieško alternatyvų – JAV nacionalinė laidojimo direktorių asociacija skelbia, kad net apie 60% amerikiečių domisi ekologiško laidojimo galimybėmis.
Europoje taip pat pastebimos tvarių laidotuvių tendencijos. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje populiarėja akvamacija – kremavimo paslaugos vandeniu. Proceso metu kūnas yra panardinamas į specialią plieninę talpyklą su vandeniu ir šarminiu tirpalu – šios medžiagos per 4–8 valandas suardo minkštuosius audinius ir paverčia juos milteliais, kurie vėliau yra suberiami į pasirinktą urną.
Ekologiškesnės laidojimo praktikos Lietuvoje
Lietuvoje ekologija ir tvarumas tampa vis svarbesniu prioritetu, o tvarumo idėjos neaplenkia ir laidojimo sektoriaus. Specialistai pastebi, kad ekologiškų laidotuvių bei kremacijos poreikis auga, o atsisveikinimas su artimuoju tampa trumpesnis, pasirenkami aplinkai draugiškesni bei tvaresni sprendimai.
Atliktas tyrimas parodė, kad apie 60% apklaustųjų Lietuvoje yra linkę rinktis kremavimą, kaip priimtinesnį atsisveikinimo su artimuoju būdą, o 44% svarsto apie ekologišką urną ar karstą. Specialistai sutinka, kad kremavimo procesas yra ekologiškesnis už įprastą laidojimą. Ekologiškos urnos yra gaminamos iš natūralių medžiagų, gamybos procese nėra naudojami chemikalai. Irdamos ekologiškos urnos ar karstai neteršia aplinkos, neišskiria kenksmingų cheminių medžiagų.
Ekologiškesnių laidojimo sprendimų pavyzdžiai
Biologiškai suyrančios urnos ir karstai. Laidojimo procese vis dažniau naudojami karstai ir urnos, pagaminti iš natūralių, biologiškai skaidžių medžiagų, tokių kaip, kartonas, bambukas ar perdirbtas medis. Šios ekologiškos alternatyvos natūraliai suyra, nepalikdamos ilgalaikio poveikio aplinkai. Jos leidžia palaikams harmoningai sugrįžti į gamtą, padeda mažinti taršą ir prisideda prie tvaraus požiūrio į atsisveikinimą su artimaisiais.
Natūralios kapavietės. Toks pasirinkimas padeda išsaugoti kraštovaizdžio vientisumą bei mažinti poveikį aplinkai. Vietoj tradicinių paminklų ir antkapių, šiose kapinėse kapavietės yra žymimos subtiliais, gamtoje randamais elementais – akmenimis, mediniais kryžiais arba medžiais (simbolizuojančiais amžiną atminimą). Šis sprendimas padeda išlaikyti natūralią aplinką ir sukuria ramybės bei harmonijos jausmą.
Kaip pastebi Vilniaus Laidojimo Namai komanda, aplinkai draugiškos laidojimo praktikos padeda mažinti anglies pėdsaką ir tausoti gamtos išteklius bei skatina atsakingesnį požiūrį į laidojimo kultūrą. Rinkdamiesi ekologiškesnius laidojimo būdus, žmonės prisideda prie biologinės įvairovės išsaugojimo, mažina dirvožemio ir vandens taršą bei skatina tvarų gamtinių išteklių naudojimą. Tokios praktikos yra ne tik prasmingas būdas atsisveikinti su artimaisiais, bet ir padeda kurti ekologiškesnę aplinką ateities kartoms, užtikrinant, kad atminimas būtų įamžintas darnoje su gamta.
