Ekologiškesnis atsisveikinimas su mirusiuoju
Lietuvoje sparčiai populiarėjanti laidojimo forma – kremavimas labai dažnai pasirenkama ne tik dėl estetikos, bet ir ekologijos. Kremavimas yra labiau aplinką tausojanti, gamtai draugiškesnė alternatyva nei tradicinis laidojimas. Vilniaus laidojimo namai „Ligamis“ kalbinti konsultantai dalinasi, kokie yra kremavimo privalumai ir kaip jis prisideda prie natūralios gamtos ekosistemos puoselėjimo.
Tausojami žemės ištekliai
Tradiciniam laidojimui yra reikalingi dideli žemės plotai. Daugėjant problemų dėl žemės plotų stygiaus kapinėms, kremavimas padeda sumažinti šią būtinybę, nes kremuotų palaikų urna užima daug mažiau vietos, be to, vietoje užkasimo į žemę, urną galima saugoti kolumbariume. Kolumbariumai išnaudoja ne horizontalią erdvę, o vertikalią. Tai ypatingai svarbu yra didmiesčiuose ir tankiai apgyvendintose teritorijose, kuriose žemės stygius yra itin opi problema.
Mažesnis cheminių medžiagų naudojimas
Tradicinio laidojimo metu mirusiojo kūnas yra balzamuojamas. Šio proceso metu yra naudojamos cheminės medžiagos, tokios kaip, formaldehidas. Yrant žemėje palaidotam kūnui, šios medžiagos gali prasiskverbti į dirvožemį, užteršti gruntinius vandenis, turėti neigiamą poveikį aplinkai. Kremavimas šių cheminių medžiagų nenaudoja arba jų naudojimą žymiai sumažina.
Medienos ir kitų išteklių taupymas
Tradiciniai karstai yra gaminami iš medienos, plastiko, jų konstrukcijoms yra naudojamas metalas, padengimui įvairūs dažai, lakai bei kitos cheminės medžiagos. Šių medžiagų skilimas dirvožemyje prisideda prie gamtos išteklių naudojimo, taršos. Kremavimo urnos ne tik yra kelias dešimtis kartų mažesnės, bet ir gali būti pagamintos iš ekologiškesnių, biologiškai skaidžių medžiagų.
Šiltnamio efektą sukeliančių veiksnių mažinimas
Tradiciniuose kapuose yrantys kūnai gali prisidėti prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų – metano – išsiskyrimo. Yrimo metu organinė medžiaga žemėje sukuria anaerobines sąlygas, skatinančias metano susidarymą. Kremavimas šio proceso padeda išvengti.
Nuolatinių išlaidų mažinimas
Kapai reikalauja ilgalaikės priežiūros: kapavietės tvarkymas, žolės pjovimas, paminklų priežiūra, gėlių sodinimas ir kiti darbai, kurie naudoja energiją ir resursus. Kolumbariumuose saugomas urnas galima pagerbti keliais gėlių žiedais ar tiesiog aplankius, mintimis prisiminti velionį.
Tik svarbu prisiminti, kad kremavimas nors ir yra modernesnė, estetiškesnė ir, svarbiausia, ekologiškesnė laidojimo forma nei tradicinis laidojimas, ši procedūra taip pat turi neigiamą poveikį aplinkai. Kremuojant į orą yra išskiriamas anglies dioksidas ar kitos dujos, kurios tiesiogiai veikia atmosferą.
Laidojimo būdo pasirinkimas labiausiai priklauso nuo mirusiojo ar artimųjų vertybių, požiūrio. Kremavimo metu mirusiojo kūnas sunyksta vos per kelias valandas, o laidojant tradiciniu būdu, irimo procesas yra ilgas ir natūralus.
